black android smartphone displaying green and black logo

Interneto turinio filtravimas

Teksto dydis: +1, +2, normalus.

Interneto turinio filtravimas, dar žinomas kaip informacijos filtravimas – tai terminas, skirtas apibūdinti priemones ir programinę įrangą, naudojamą kontroliuoti galutiniam vartotojui ar vartotojų grupei internete pateikiamą turinį, ypač kai yra kalbama apie per žiniatinklį (www) pasiekiamą turinį. Minėtam tikslui pasiekti yra sukurta nemažai priemonių ir metodų, bet patikimiausiais laikomi tie, kurie turinio valdymui (leidimui ir blokavimui) naudoja turinio analizę, o ne jo šaltinį ar kitus kriterijus.
Turinio kontrolė, priklausomai nuo situacijos, gali būti įdiegta įvairiais lygiais: valstybiniu  – valstybės gyventojų, interneto tiekėjų – savo klientų, darbdavių – darbuotojų, mokymo įstaigų – mokinių ar tėvų – vaikų internete pasiekiamam turiniui ar informacijai kontroliuoti. Nuo to, kokiu lygiu įdiegtas sprendimas, priklauso jo sudėtingumas bei siekiami tikslai.

Turbūt niekam nekils abejonių, kad tėvai, įsidiegę turinio filtravimo ir valdymo priemones savo kompiuteryje, sieks apsaugoti savo vaikus nuo žalingo turinio ir riboti jų laiką, praleidžiamą prie kompiuterio, o tuo tarpu įmonės pagrindinis tikslas bus apriboti tas svetaines, kurių lankymas kenkia įmonės prestižui ir mažina darbuotojų produktyvumą.

Šiuo metu turinio filtravimo priemonės taikomos gaunamų elektroninio pašto laiškų ir naršymo internete kontrolei. Pirmu atveju stengiamasi apsaugoti vartotojus nuo nepageidaujamų elektroninio pašto šiukšlių (brukalų, virusų, kompiuterinių kirminų, trojanų, šnipinėjančios programinės įrangos laiškuose patekimo į kompiuterius ir kt.). Antruoju atveju kontroliuojama prieiga prie skirtingo turinio interneto svetainių, bei taip pat gali būti apsisaugoma nuo kai kurių kenkėjiško pobūdžio programų patekimo į kompiuterį su parsisiunčiamomis bylomis.

Šiuo metu labiausiai paplitę turinio filtravimo metodai:

  • pagal prisegto ar parsisiunčiamo failo tipą (prievardį) pvz.: *.exe, *.msi, *.torrent;
  • Bajeso klasifikatorius;
  • DNS (srities vardų struktūros) įrašais;
  • euristinis;
  • HTML anomalijų aptikimo;
  • kalbos;
  • elektroninio pašto antraščių analizės;
  • elektroninio pašto sąrašų aptikimo;
  • konkrečių frazių aptikimo;
  • draudžiamų žodžių ir frazių, naudojamų kaip sinonimai, aptikimo;
  • filtravimas pagal reguliarias išraiškas;
  • pagal interneto (URL) adresus.
  • hosts juodieji sąrašai sudaromi rankomis;
  • esant dideliam kompiuterių kiekiui, hosts failas turi būti redaguojamas juose visuose arba bent jau nukopijuojamas iš pirminio šaltinio;
  • jo efektyvumas priklauso nuo to, kiek „stiprus” yra blokuojamų puslapių sąrašas, t.y., jeigu jame nebus norimo užblokuoti puslapio adreso ar jis bus įrašytas neteisingai, puslapis paprasčiausiai nebus blokuojamas;
  • reikia rūpintis, kad kiekviename kompiuteryje vartotojai neturėtų administratoriaus teisių ir negalėtų redaguoti hosts failo;
  • Pastoviai patiems reikia sudarinėti ir papildyti sąrašą naujais įrašais ir ištrinti senus.
  • tarpusavyje dalinantis hosts failus tarp tarpusavyje suinteresuotų asmenų;
  • naudojantis hosts failui redaguoti skirtais programiniais įrankiais;
  • naudotis terminalinėmis darbo vietomis ir kitomis daugelio vartotojų darbo prie vieno kompiuterio galimybėmis, tokiu atveju reikėtų redaguoti tik vieną hosts failą.
  • conflicker – didžiausias botnetas;
  • Internet Explorer įskiepiai (eksploitai).
  • Proxy serverio panaudojimas(veiksminga tik tuo atveju, jei „OpenDNS” nustatymuose nenurodyta blokuoti puslapius, kurie leidžia anoniminį naršymą arba pateikia proxy serverių sąrašus).
  • Internetinių puslapių naršymas, naudojantis IP adresais, o ne domenų vardais.
  • Kompiuteryje nurodyti kiti DNS adresai (tam reikalingos administratoriaus teises)
  • Host failo koregavimas, įrašant žinomų puslapių URL ir IP adresus. Tokiu būdu apeinamos DNS užklausos, tad naršyklėje įvedus internetines svetaines adresą, kuris įtrauktas į hosts failą, automatiškai yra nukreipiama reikiamu IP adresu.